lt
en ru
Pradžia
En Ru

Idealus kvartalas. Koks jis?

Įpusėjo projektas „Kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektų rengimas“  realizuojamas BETA kartu su Vokietijos partneriais . Jau  daugiau nei pusę metų keturiasdešimt  atstovų iš devyniolikos Lietuvos savivaldybių dalyvauja mokymuose, kuriose nagrinėjamos miestų atnaujinimo koncepcijos, integruojant skirtingas sferas:  pastatų, viešųjų erdvių ir infrastruktūros atnaujinimą, energinį efektyvumą, transporto sistemą, mobilumą bei gerbūvio kūrimą.

Rugsėjo ir spalio mėnesį įvyko mokomosios išvykos į Vokietiją, kurių metu savivaldybių atstovai susipažino su skirtingų miestų kvartalų atnaujinimo programomis. Buvo apžvelgti teisiniai ir administraciniai renovacijos aspektai, senamiesčio ir Vokietijos Demokratinės Respublikos laikotarpiu pastatytų kvartalų atnaujinimo koncepcijos.

Įdomu tai, kad Lietuvoje daugiabučiuose yra daug butų savininkų, o Vokietijoje dauguma namų priklauso kooperatyvams, kurie nuomoja butus. Todėl kooperatyvai yra ypatingai suinteresuoti atnaujinti namus ir kelti gerbūvį, kadangi nuo to priklauso jų pajamos. Iš teisinės pusės tokia nuosavybės forma palengvina sprendimo dėl renovacijos priėmimo procedūrą.

Iki Vokietijos suvienijimo Rytų Vokietijoje kaip ir Lietuvoje dėl pramonės augimo per trumpą laiką buvo statoma daug stambiaplokščių daugiabučių, kad būtų išsispręsta būstų stygiaus problema. O dabar šie namai nebėra patrauklūs nuomininkams, daug butų lieka tušti. Todėl kooperatyvai yra priversti griauti tokius namus, kad patirtų mažiau išlaikymo nuostolių. Nors tai daug lėšų reikalaujanti priemonė,  Vokietijoje yra teikiama valstybės parama pastatų griovimui. Žinoma, ne visi pastatai yra griaunami, daugelis iš jų yra atnaujinami.

Kvartalų atnaujinimo programų kūrimas ir įgyvendinimas Vokietijoje reikalauja didelių administracinių resursų. Kiekvienas miestas nusprendžia kaip efektyviausiai valdyti renovaciją, tai gali būti atskira tarnyba ar organizacija. Koncepcijos kūrimas procesas gali užtrukti kelis metus.  Prieš tvirtinant atnaujinimo planą atliekami tyrimai, į sprendimo priėmimą yra įtraukiami gyventojai. Svarbu, kad atnaujintas kvartalas būtų patogus ir patrauklus:  viešosios erdvės, transporto sistema turi atitikti kvartalo ir ten gyvenančių žmonių poreikius, bei darniai integruotis į miesto struktūrą.

Atnaujinti kvartalai reikalauja ir inovatyvių techninių sprendimų, tokių kaip elektromobilių įkrovos stotelių, suderintos transporto sistemos, integruojant skirtingas transporto priemones ir mažinant naudojimosi nuosavu automobiliu mieste poreikį. Berlyne Lietuvos specialistai lankėsi startuolių kvartale, kur įsikūrusios skirtingos įmonės dirbančios su inovatyviais sprendimais klimato kaitos mažinimo, mobilumo ir energinio efektyvumo srityse. Startuoliai bendradarbiauja tarpusavyje ir ten pat kvartale įrenginėja savo kuriamus prototipus, išbando jų efektyvumą.

Tačiau atnaujinti, efektyvūs, visus techninius reikalavimus atitinkantys pastatai bei infrastruktūra dar ne viskas. Norint užtikrinti tikrai aukštą gyvenimo kokybę yra reikalinga kvartalo gyventojų integracija bei socializacija. Elementarus bendravimas paskatina žmones jaustis bendruomenės dalimi, o tai reiškia labiau vertinti ir puoselėti aplinką, kurioje gyvena. Kurti bendruomenę padeda skirtingos iniciatyvos, pavyzdžiui tokios kaip kaimynystės sodas, kada visi aplinkui gyvenantys žmonės gali kartu sodinti, rūpintis augalais, nuimti derlių. Sode taip pat įrengtos poilsio zonos, kur galima atsikvėpti ir pabendrauti.

Kvartalų renovacija yra sudėtingas procesas apimantis daug aspektų nuo energinio efektyvumo iki gyventojų socializacijos. Kuriant programas reikia atsižvelgti ir į techninius reikalavimus, ir į miestiečių poreikius. Tai didelis žingsnis patogių, sveikų ir efektyvių miestų link. Geroji Vokietijos patirtis naudinga specialistams, kuriantiems programas Lietuvoje, tačiau priešaky dar didelis darbas. Kadangi kiekvienas miestas yra savitas ir neįmanoma visiems pritaikyti vienodų priemonių ir universalių programų.

En Ru